Kandys – drugių būrio vabzdžiai. Lietuvoje gyvena apie 45 rūšys kandžių. Dauguma kandžių yra kenkėjai, naikinantys audinius, kilimus, kailius, javus, vaisius, uogas. Kandys- nedideli drugiai, kurių sparnai padengti plaukeliais. Lengviausia pastebėti skraidančias kandis, nors didžiausią žalą maisto produktams ir audiniams padaro jų lervutės. Dažniausiai sutinkamos kandžių rūšys:
- drabužinė kandis- mėgsta tamsias, drėgnas, nevėdinamas vietas. Dažniau bėgioja, nei skraido.
- kailinė kandis- sutinkama rečiau nei drabužinė. Gadina kailius, vilnonius audinius, kilimus.
- aruodinis ugniukas- dažniausiai namo parsinešamas iš prekybos centrų su kruopomis, ar džiovintais vaisiais.
Kandys nemėgsta švaros, skersvėjų ir šviežio oro. Žemesnėje nei 14Co kandys nesivysto.
Aruodinis ugniukas
Išvaizda
Suaugusi kandis yra apie 1-2 cm ilgio, lervos yra 1-1,5 cm. Lervos būna purvinai baltos rausvai rudos ar net šviesiai žalios spalvos. Suaugėlio sparnų spalva yra rausvai rudos spalvos su variniu blizgesiu ant išorinių dviejų trečdalių, bet balkšvai pilki ant vidinių ar kūno galų. Užpakaliniai sparnai neturi skiriamųjų ženklų ir yra daugiau ar mažiau vienodai pilki. Iš sparnų spalvos lengvai atpažinti aruodinių ugniuką nuo kitų kandžių ar vabzdžių. Kiaušinėliai yra nuo pilkšvos iki purvinai baltos spalvos ir nuo 0,3 iki 0,5 mm ilgio.
Biologija
Aruodinis ugniukas kiaušinius padeda ant maisto produktų ar žaliavos. Iš lėliukės išsivysčiusios lervos maitinasi maisto produktais. Kitose vystymosi stadijose (kiaušinėlio, lėliukės, suaugėlio) nekenkia sandėliuojamiems produktams ir žaliavai. Suaugusios patelės nakties metu padeda nuo 100 iki 400 kiaušinėlių ant maisto produktų. Vidurinė gyvenimo trukmė (nuo kiaušinėlio iki suaugėlio) užtrunka nuo 25 iki 135 dienų. Esant palankioms maisto ir drėgmės sąlygoms per metus išsivysto nuo 1 iki šešių kartų. Šaltuoju metu laiku aruodinis ugniukas yra lervos stadijoje.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Aruodinio ugniuko lervos gali užkrėsti daugybę sauso maisto produktų, todėl daugelio ekspertų nuomone, aruodinis ugniukas yra labiausiai paplitęs maisto produktų kenkėjas ne tik namuose, grūdų saugyklose , tačiau ir maisto prekių parduotuvėse. Lervos maitinasi šiais produktais: sėklos, duona ir grūdai, ryžiai, prieskoniai, javai, džiovinti vaisiai ir riešutai, sausas naminių gyvūnėlių ėdalas, miltai, makaronai, šokoladas, pupelės. Lervos sukuria šilko juostas ant produktų kuriais ji minta. Šilko juostose yra aptinkama kenkėjo išmatų. Užterštą produkciją lerva palieka pro pakuotės plyšius ar tarpus. Vabzdžiai yra itin aktyvūs sausose ir dulkėtose patalpose.
Malūninis ugniukas
Išvaizda
Malūniniai ugniukai yra 0,6-1,2cm ilgio, išskleidę sparnus siekia mažiau nei 2,5cm. Priekiniai sparneliai yra blyškiai pilki su banguotomis juodomis linijomis. Galiniai sparneliai yra purvinai balti. Kai suaugę vabzdžiai ilsisi, jie įtraukia priekines kojas, atrodo kad sparneliai būtų nusvirę žemyn. Pilnai išsivysčiusios lervos yra 1,5- 2cm ilgio, baltos ar šviesiai rožinės su tamsia galva ir tamsia plokštele aplink galvą.
Biologija
Patelės padeda nuo 100 iki 680 kiaušinėlių į miltus ar kitą lervų maistui tinkamus produktus, kur jos išsirita per tris – keturias dienas. Lervos maitinasi susikurtame šilkiniame vamzdelyje, subręsta apytiksliai per 40 dienų. Lėliukėmis virsta tuose šilkiniuose kokonuose, švariuose maisto produktuose, toliau nuo už užterštų produktų. Šis periodas tęsiasi 8 – 12 dienų. Visas gyvenimo ciklas trunka 8 – 10 savaičių. Per metus būna keturios – šešios (ar daugiau) kartos.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Malūniniai ugniukai yra dideli kenkėjai malūnuose ir užteršia daug kitokių maisto produktų, tokių kaip riešutai, šokoladas, sėklos, pupelės, sausainiai, miltai, džiovinti vaisiai, sausas šunų maistas. Suaugę žalos nedaro. Lervos susuka šilkinius vamzdelius aplink save. Kartais malūnuose jų būna tiek daug, kad užkemša įrenginius. Tada reikia sustabdyti gamybą, išnaikinti ir išvalyti įrenginius ir patalpas. Subrendusios lervos turi tendenciją migruoti. Šios lervos yra pirmas ženklas namų šeimininkui, kad namuose yra šių kenkėjų. Suaugę skraido naktį jiems būdingu zigzagu, juos traukia šviesa, bet retai matomi.
Sėklinė čiulpiklinė kandis
Išvaizda
Sėklinė čuopiklinė kandis yra 8-15mm ilgio, turi tamsiai rudus priekinius sparnelius, skersai juos yra keletas eilių tamsiai rudų dėmelių. Galiniai sparneliai padengti ilgais plaukeliais. Lervos yra baltos su tamsia galvute. Kokonas susivynioja į maistinę medžiagą.
Biologija
Šių kenkėjų gyvenimo ciklas labai priklauso nuo aplinkos. Kiaušinėlių inkubacija gali trukti nuo 8 iki 110 dienų. Lervos stadija trunka 71-145 dienas. Visas gyvenimo ciklas gali trukti 12 mėnesių.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Šių kandžių lervos maitinasi didele įvairove medžiagų. Tai yra: drabužiai, kruopos ir jų produktai, grūdai, knygų įrišimo medžiagos, paukščių lizdai, sausos organinės liekanos, apmušalai, kilimai, kailiai, kėdės su arklių plaukų kamšalu, popierius, vyno kamščiai, drugelių ir kandžių gyvos ar mirusios lėliukės.
Jos laikomos visaėdėmis, todėl gali maitintis itin plačia įvairove daiktų. Sėklinė čuopiklinė kandis daro didelę žalą daugeliui įprastų daiktų, esančių muziejų kolekcijose. Užkrėtimas gali prasidėti lauke miške ar mulčiavimo vietose ir galiausiai jos suranda kelius patekti į namus ar muziejus. Didžiausias suaugusių vabzdžių aktyvumas pastebimas vasaros ir rudens mėnesiais. Visą žalą lervos padaro besimaitindamos. Užkrėtimas gali būti šiek tiek užmaskuotas, kadangi lerva susisuka savo kokoną tiesiai į medžiagą, kuria ji maitinasi.
Kailinė kandis
Išvaizda
Suaugusi kailinė kandis yra apytikriai nuo 0,8 iki 1,5 cm. nuo vieno sparnelio galiuko iki kito ir yra truputį mažesnė už drabužinę kandį. Sparneliai ir kūnas yra nuo tamsiai geltonos iki auksinės spalvos su rudu atspalviu, priekiniai sparneliai turi tris tamsias dėmes, bet šita charakteringa savybė dažnai nusitrina.
Lervos yra maži vikšreliai (iki 0,8cm. ilgio), kurios gyvena mažame nešiojamame šilkiniame dėkle, kurį nešiojasi kol maitinasi. Lervos turi tamsias galvos kapsules ir pirmas krūtininis segmentas yra tamsiai rudas ar juodas.
Biologija
Patelės pradeda dėti kiaušinėlius ant lervoms tinkamo maisto dieną po to, kai tampa suaugusios. Lervos maitinasi apie 33-90 dienų. Tada subrendusi lerva randa apsaugotą vietą virsti lėliuke. Vabzdys virsta lėliuke šilkiniame lervos dėkle. Vystymosi laikas (nuo kiaušinėlio iki suaugusios) trunka 46-116 dienų. Suaugusios kailinės kandys gali dėti kiaušinėlius visus metus.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Kailinės kandys labiau mėgsta gyvulinės kilmės maistą, bet minta ir augalinės kilmės maistu. Tai vilnos, kilimų, plunksnų, odos, vaistų, prieskonių, kailio, iškamšų, laikomo tabako kenkėjas. Lerva išbūna dėkle visą laiką ir žūsta iš ten išimta. Lervos gali judėti dėkle ir maitintis iš abiejų galų. Suaugusios nesimaitina.
Kailinės kandys vengia šviesos, nors patinai aktyviai skraido, patelės skrenda tik trumpus atstumus.
Drabužinė kandis
Išvaizda
Drabužinė kandis paplitusi visame pasaulyje. Gyvena drabužių spintose, mėgsta drėgnas, tamsias, nevėdinamas vietas. Suaugusi kandis yra 1,2-1,8cm. pločio nuo vieno sparnelio galo iki kito, kai sparneliai suglausti, vabzdys yra 0,5cm. pločio. Sparneliai ir kūnas yra tamsiai geltonos/ auksinės spalvos, išskyrus raudonus plaukelius ant viršugalvio. Čiuptuvėliai yra tamsesni už kūną, akys juodos. Subrendusios lervos yra apie 1cm. ilgio. Jos yra maži kreminės-baltos spalvos vikšreliai su šviesiai ruda galva.
Biologija
Drabužinės kandys turi keturias vystymosi stadijas: kiaušinėlis, lerva (vikšras), lėliukė ir suaugusi kandis. Patelės rūpestingai padeda kiaušinėlius giliai audinyje, pritvirtindamos juos išskiriamais klijais. Kiekviena patelė padeda 40-50 kiaušinėlių, kurie perisi nuo 4 dienų iki 3 savaičių. Išsiritusios lervos iš karto pradeda maitintis. Vikšrai gadina vilnonius audinius, kailius, kilimus. Jos dažnai suverpia šilkinius tunelius ar kilimėlius, įpindamos ten ir audinio fragmentus. Lervos maitinasi nuo 5 iki 45 kartų, priklausomai nuo sąlygų, vystymasis trunka nuo 35 dienų iki 2 metų. Galiausiai jos suverpia šilkinį kokoną, kuriame jos virsta lėliuke. Suaugusios kandys gyvena apie dvi savaites.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Drabužinių kandžių lervos ėda drabužius, kilimus, minkštus baldus, čiužinius, gyvūnų plaukus ir laikomą vilną. Jos ypač mėgsta suteptas medžiagas. Suaugusios kandys turi nefunkcionuojančią burną ir nesimaitina. Tai labiausiai paplitusi kandžių rūšis. Jos retai matomos, nes vengia šviesos.
Prevencija ir kontrolė
Efektyviausia kontrolė yra dažnas rūpestingas valymas. Kilimų ir baldų siurbimas taip pat padeda apsisaugoti nuo kandžių. Drabužiai turi būti laikomi sandariuose paketuose.
Drabužinėmis kandimis užkrėsti drabužiai turi būti skalbiami kuo aukštesnėje temperatūroje, kad būtų išnaikintos lervos. Kilimai turi būti siurbiami dulkių siurbliu.
