Pasaulyje yra aptinkama apie 4000 tarakonų rūšių. Tarakonai – tai vabzdžių klasės nariuotakojų būrys, daugiausiai gyvenantis gamtoje – graužikų urvuose ar miško paklotėje, tačiau kai kurios rūšys apsigyvena žmonių namuose, sukeldamos nemalonumų. Tarakonai turi plokščią, ovalios formos, pailgą kūną, rudos arba juodos spalvos, šešias bėgiojamąsias kojas, dvi antenas, o kai kurie – sparnus. Tarakonų vystymosi stadijos yra trys: kiaušinėlis, nimfa ir suaugėlis. Patinai yra mažesni už pateles. Šie vabzdžiai yra aktyvūs tamsiuoju paros metu. Lietuvoje aptinkamos 5 tarakonų rūšys. Gamtoje gyvenantys tarakonai – nekenksmingi, tačiau namuose apsigyvenusius tarakonus būtina naikinti, kadangi jie platina įvairias ligas. Gyvenamosiose patalpose arba šilumos ir vandens trasose veisiasi trys tarakonų rūšys: juodasis tarakonas, naminis prūsokas (vokiškasis tarakonas) ir amerikinis tarakonas.
Prūsokas arba vokiškasis tarakonas (Blattella germanica)
Kaip atrodo prūsokas (vokiškasis tarakonas)?
Vokiškieji tarakonai, dar kitaip vadinami prūsokai arba naminiai prūsokai – labiausiai paplitusi namuose gyvenanti tarakonų rūšis. Šie tarakonai yra gausiai paplitę visame pasaulyje ir yra bene geriausiai žinoma tarakonų rūšis Lietuvoje. Jei Jūsų namuose apsigyveno tarakonai – didelė tikimybė, kad tai bus prūsokai.
Suaugę prūsokai yra gerai atpažįstami dėl savo šviesiai rudos ar įdegio spalvos kūno su dviem juodomis išilgai nugaros einančiomis juostomis. Suaugę prūsokai būna maždaug 16–16 mm ilgio, jaunikliai, vadinamosios nimfos – yra gerokai mažesni ir tamsesni, beveik juodos spalvos ir su minėtomis juostelėmis. Nors vokiškieji tarakonai turi sparnus, tačiau skraido retai – dažniausiai juos išvysime bėgiojančius po namus. Tarakonai – greiti vabzdžiai, juos pagauti yra itin sunku, o prūsokai gali lakstyti net sienomis. Tarakono kūno forma leidžia jam pralysti net ir pro mažiausius plyšius, efektyviai pasislėpti.
Prūsoko biologija, gyvenimo trukmė
Vokiškieji tarakonai dauginasi ypač greitai (daug greičiau, jei juodieji tarakonai), todėl juos aptikus namuose – nederėtų delsti. Šių tarakonų patelėms tereikia tik vieną kartą susiporuoti, kad turėtų jauniklių. Kiaušinėlius prūsokų patelės nešiojasi po pilvu esančiame kiaušinėlių dėkle (krepšelyje), vadinamame ooteku. Krepšelyje įprastai telpa apie 30–40 kiaušinėlių, o nešioja jį apie 15–30 dienų. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, vidutinis prūsoko vystymosi laikas nuo kiaušinėlio iki suaugusio tarakono gali būti nuo 54 iki 215 dienų (vidutiniškai – 100 dienų). Vokiškųjų tarakonų gyvenimo trukmė yra nuo 100 iki 200 dienų.
Naminio prūsoko įpročiai, elgesys, mityba
Kai kurios prūsoko rūšys, pavyzdžiui, miškinis prūsokas arba laplandinis prūsokas, yra aptinkami gamtoje, o štai naminis prūsokas įsikuria žmonių namuose, šilumos ar vandens trasose. Prūsokus rasime ten, kur šilta ir drėgna – todėl namuose tarakonai dažniausiai aptinkami virtuvėse ir vonios kambariuose. Vis dėlto, jei užtenka maisto ir drėgmės, naminiai prūsokai gali apsigyventi ir kitose namų ir butų patalpose. Sausos patalpos – tarakonams netinkama veistis terpė, todėl jų beveik neaptiksime naujuose, šiuolaikiniuose butuose ir namuose.
Vis dėlto ten, kur drėgna, kur gausu maisto, vokiškieji tarakonai apsistoja ilgam. Negana to, jie gali maitintis labai įvairiu maistu: maisto likučiais (net ir likusiais nešvariuose induose), net muilu ar dantų pasta. Daugiabučiuose namuose prūsokai gali lengvai judėti tarp butų, vamzdžiais pasinaudodami kaip trasa į skirtingas patalpas. Tarakonai į namus gali atkeliauti net su naudotais prietaisais.
Naminiai prūsokai aktyvūs naktį, greitai bėgioja ir yra ypač atsparūs. Vokiškieji tarakonai yra atsparūs net daugeliui chemikalų. Kaip ir minėta, prūsokai dauginasi itin greitai, kiekviename kiaušinėlių dėkle gamina daug nimfų, todėl neišnaikinus šių kenkėjų iki galo, per trumpą laiką keli išgyvenę tarakonai atkuria didelę populiaciją. Mažas nimfų dydis leidžia joms efektyviau slėptis. Vokiškųjų tarakonų populiacija dažniausiai auga greitai ir reikalauja profesionalaus naikinimo
Juodasis tarakonas (Blatta orientalis)
Kaip atrodo juodasis tarakonas?
Juodųjų tarakonų galima rasti JAV, Europoje, Australijoje, Pietų Amerikoje. Žinoma, ir Lietuvoje – nors juodieji tarakonai yra retesnis svečias namuose nei prūsokas. Natūrali juodųjų tarakonų buveinė yra gamta, tačiau jie sėkmingai klesti ir patalpose.
Juodieji tarakonai, kaip ir sufleruoja jų pavadinimas, yra blizgiai juodos spalvos arba rudos spalvos. Suaugę juodųjų tarakonų patinėliai yra mažesni už pateles, o apskritai suaugę juodieji tarakonai būna apie 3 centimetrų ilgio. Juodųjų tarakonų patinai turi ilgus sparnelius, patelės – tik didelius sprano antdėklus, pridengančius priekines kūno dalis.
Juodasis tarakonas: biologija ir gyvenimo trukmė
Juodojo tarakono gyvenimo trukmė yra apie pusantrų metų – jis gyvena ilgiau, nei, pavyzdžiui, naminis prūsokas. Suaugęs juodojo tarakono patinėlis vidutiniškai gyvena nuo 110 iki 160 dienų, o patelė gali gyventi bet kurioje vietoje nuo 35 iki 180 dienų.
Suaugusi patelė per savo gyvenimo trukmę gali pagaminti maždaug aštuonis kiaušinėlių dėklus, kurių kiekviename yra apie 16 kiaušinėlių. Maždaug per 30 valandų ji pagamina kiaušinėlių dėklą ir jį palieka saugioje vietoje, kol išsirita jaunikliai (tai užtrunka maždaug 2 mėnesius). Nimfa iki suaugusio tarakono užauga maždaug per 200 dienų, tačiau juodojo tarakono vystymosi laikotarpis labai priklauso nuo metų laiko, aplinkos sąlygų.
Juodojo tarakono įpročiai, elgesys, mityba
Kaip ir kiti tarakonai, juodieji tarakonai į namus patenka pro durų slenksčių apatines dalis, per atviras duris arba spragas po apvadu, netgi per komunalines linijas, vamzdžiais, atvirais kanalais arba kanalizacijos sistemomis. Juodieji tarakonai yra gerai prisitaikę išgyventi, yra kiek atsparesni šalčiui, nei kitos tarakonų rūšys, tačiau dauginasi lėčiau, nei vokiškasis tarakonas. Ir apskritai yra lėtesni, tačiau gyvena ilgiau.
Juodieji tarakonai yra rūšis, sutinkama ir gamtoje. Daugiausiai jie randami gyvenantys po mulču gėlynuose, lapų krūvose, po akmenimis ar nuolaužomis. Jei randa priėjimą, vabzdžiai gali gyventi tuštumose ar tarpuose po prieangiais, sienų plyšiuose. Labiau apgyvendintose teritorijose juodieji tarakonai gyvena dideliais būriais nuotekų ar kanalizacijos sistemose.
Maitindamiesi juodieji tarakonai pirmenybę teikia šiukšlėms, nešvarumams, pradėjusioms gesti medžiagoms. Yra visaėdžiai. Juodiesiems tarakonams itin reikalingas vanduo – be maisto šie vabzdžiai gali išgyventi iki mėnesio, tačiau be vandens – ne ilgiau nei dvi savaites.
Juodieji tarakonai mėgsta vėsesnes nei kiti tarakonai, drėgnas vietoves, todėl paprastai jie aptinkami rūsiuose ir pusrūsiuose. Šiltu metų laiku gana įprasta rasti juodųjų tarakonų lauke prie gėlių lovelių, susirinkusių po drėgnais latakais arba naktį sprunkančių iš lietaus ar kanalizacijos grotelių.
Labiausiai aktyvūs juodieji tarakonai būna naktį, dieną jie gali būti randami vietose, kuriose drėgna, tamsu ir nėra trikdžių. Vietose, kur yra daug juodųjų tarakonų, gali būti jaučiamas sudusęs kvapas.
Amerikinis tarakonas (Periplaneta Americana)
Išvaizda
Suaugę gali būti truputį daugiau nei 50 mm ilgio. Amerikiniai tarakonai yra rausvai rudos ar raudonmedžio spalvos. Už galvos jie turi geltoną dryžį.
Biologija
Amerikinių tarakonų patelės padaro apsauginį apvalkalą savo kiaušinėliams. Šie apvalkalai yra kapsulės formos. Suformavusios kapsules, patalpina jas šiltoje, drėgnoje vietoje. Vidutiniškai vienoje tokioje kapsulėje yra apie 16 kiaušinėlių.
Kai kiaušinėliai išsirita, iš kapsulės išlenda mažos nimfos. Joms augant, nesubrendę tarakonai išsineria iš odos. Jei yra daug maisto, amerikiniai tarakonai išsivysto nuo kiaušinėlio iki suaugusio per 5,5 mėnesio.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Amerikinių tarakonų patinai ir patelės gali skraidyti. Jų sparnai išsivysto, kai jie tampa suaugę. Amerikiniai tarakonai paprastai gyvena lauke. Jie mėgsta šiltas, drėgnas vietas, tokias kaip gėlynai ar po mulčiu. Amerikiniai tarakonai dažnai aptinkami miestų kanalizacijos sistemose.
Amerikiniai tarakonai, ieškodami maisto ir vandens, įsikuria gyvenamuosiuose namuose. Jie lengvai pralenda po durimis, ypač jei sandarinimas yra pažeistas. Rūsio langai ir garažai taip pat dažni keliai patekti į namus. Kai amerikiniai tarakonai patenka į namus, jie dažnai keliauja į vonią, virtuvę, skalbyklą ar rūsį.
Visaėdžiai, lauke amerikiniai tarakonai minta lapais, mažomis medienos dalelėmis, grybais ir dumbliais. Jie taip pat ėda ir mažus vabzdžius. Patalpose jie maisto ieško po prietaisais, kanalizacijos vamzdžiuose, virtuvės spintelėse ir ant grindų. Jie minta trupiniais, maisto likučiais, išmestu maistu, kokį tik randa. Jie taip pat ėda ir augintinių maistą, paliktą per naktį.
Amerikinių tarakonų paplitimo ženklai
Pastebėjimai
Aktyvūs naktį. Amerikiniai tarakonai geba greitai bėgti ir jie paprastai lekia į tamsią vietą. Išgąsdinti jie gali net skraidyti.
Išmatos
Amerikiniai tarakonai palieka savo išmatas tamsiose vietose, kur jie ir slepiasi. Patalpų savininkai gali rasti šias išmatas rūsiuose, sandėliukuose ar už įvairių įrengimų.
Amerikinių tarakonų išmatos yra mažos, todėl kartais žmonės maišo jas su pelių išmatomis. Amerikinių tarakonų išmatos turi briaunas šonuose ir bukus galus. Pelių išmatų galai smailūs. Kadangi pelės pačios save laižo, jų išmatose yra plaukų.
Kiaušinėlių kapsulės
Amerikinių tarakonų kiaušinėlių apvalkalai (dėklai) yra 38 mm ilgio. Jie tamsios spalvos – rausvai ar juodai rudi. Namų savininkai dažnai randa šiuos apvalkalus rūsiuose, skalbyklose ar virtuvėse. Kiaušinėlių apvalkalai gali būti po spintelėmis ar už įvairių prietaisų, taip pat saugomuose daiktuose, esančiuose garažuose ar pašiūrėse.
Kvapas
Tarakonai gamina chemikalą, vadinamą „agregaciniu feromonu“. Šio chemikalo kvapas skatina tarakonus laikytis grupėmis. Kai kurie žmonės apibūdina šių feromonų kvapą kaip panašų į pelėsių. Kai tarakonų populiacija auga, jautrūs kvapams žmonės gali užuosti šį kvapą.
Daugiau informacijos
Nors amerikiniai tarakonai ypač paplitę Jungtinėse Amerikos Valstijose, jiems taip pat tinka ir Lietuviškas klimatas. Tai gyvūnai, gyvenantys šalia namų. Lietuvoje dažniausiai aptinkami vamzdynuose, magistralinėse šilumos trasose.
Amerikiniai tarakonai mėgsta gyventi drėgnoje ir šiltoje aplinkoje. Gali išgyventi ir sausoje vietoje, jei yra pakankamai maisto ir vandens. Šiems vabzdžiams patinka 25-33℃ šiluma. Kai amerikiniai tarakonai infekuoja namus, jie apsigyvena maisto sandėliukuose ir maisto ruošimo vietose, ypač drėgnose. Pramoniniuose pastatuose, tokiuose kaip restoranai ar kepyklos, jie gali būti randami boilerinėse ar gartraukiuose. Gyvenamuosiuose ar pramoniniuose pastatuose tarakonai dažniausiai užkrečia rūsius.
Amerikiniai tarakonai-vidutiniai skraiduoliai. Jie renkasi atvirose vietose, o kiti naminiai tarakonai linkę slėptis plyšiuose. Jiems patinka saldus maistas, bet labiau mėgsta gendančias produktus.
UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusius Amerikinius tarakonus ir padės profesionaliai juos išnaikinti.
