Pasaulyje tarakonų rūšių yra aptinkama apie 4000, tik 20 iš jų yra sinantropinės rūšys. Tarakonai turi šešias ilgas, spygliuotas kojas, leidžiančias greitai bėgti beveik bet kokiu paviršiumi, dvi antenas ir kai kurie turi sparnus. Tačiau dauguma tarakonų nėra ypač įgudę skraidyti. Tarakonų kūno forma yra ovali ir pailga. Kūnas gali būti vėsus arba šiltas, tam įtakos turi aplinkos temperatūra. Tarakonų patinai yra mažesni už pateles. Tarakonai nėra visiškos metamorfozės vabzdžiai. Turi tris vystymosi stadijas : kiaušinėlis (ovalios formos ir tamsiai rudos spalvos), nimfos (atrodo panašūs į suaugusiuosius, tačiau yra blyškios spalvos ir neturi sparnų) ir suaugėliai.
Vokiškieji tarakonai arba Prūsokas (Blattella germanica)
Išvaizda
Vokiškieji tarakonai yra gerai žinomi, viduje gyvenantys, paplitę visame pasaulyje. Suaugę tarakonai lengvai atpažįstami iš šviesiai rudos ar įdegio spalvos su dviem juodomis horizontaliomis juostomis, esančiomis ant nugarėlės, iškart už galvos, ir auga iki 13-16 mm ilgio. Gerokai mažesni jaunikliai, arba nimfos, yra tamsesni, beveik juodos spalvos, taip pat su juodomis juostelėmis už galvos.
Nors vokiškieji tarakonai turi sparnus, bet jie retai skraido, daugiausiai bėgioja.
Biologija
Vokiškieji tarakonai yra žinomi dėl jų gebėjimo greitai daugintis. Tarakonų patelėms tereikia tik vieną kartą susiporuoti, kad turėtų jauniklių. Po poravimosi įprastomis sąlygomis per savo gyvenimą jos vidutiniškai sudaro nuo 4 iki 6 kiaušinėlių dėklų, kurių kiekviename yra apie 30-40 kiaušinėlių. Šį kiaušinėlių dėklą patelės nešioja 1-2 dienas. Priklausomai nuo sąlygų vidutinis vystymosi laikas nuo kiaušinėlio iki suaugusio tarakono gali būti nuo 54 iki 215 dienų, vidutiniškai apie 100 dienų. Suaugę vokiškieji tarakonai gali išgyventi nuo 100 iki 200 dienų.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Nors gali gyventi lauke, ypač šiltoje aplinkoje, vokiškieji tarakonai dažniausiai aptinkami patalpose. Pirmenybę jie teikia šiltesnėms ir drėgnesnėms pastatų vietoms. Namuose šie vabzdžiai paprastai randami virtuvėse ir vonios kambariuose, tačiau, jei yra maisto ir drėgmės, gali persikelti ir į kitas namų vietas.
Daugeliu atvejų vokiškieji tarakonai patenka į įvairias patalpas ar gyvenamuosius namus, kai čia atsiranda maišelių, dėžių ar kartoninių pakuočių. Jie netgi gali būti atvežti su naudotais prietaisais. Daugiabučiuose namuose vokiškieji tarakonai gali lengvai judėti tarp butų, naudodami bendrus vandentiekio ir vamzdžių tinklus kaip kelią.
Vokiškieji tarakonai yra maitėdos, galintys maitintis bet kokiu maistu, įskaitant dantų pastą, muilą ir knygų apvadus. Šie kenkėjai yra žinomi dėl jų gebėjimo pasinaudoti net mažiausiomis maisto medžiagomis: jie maitinasi rastais maisto likučiais, pavyzdžiui, iš nešvarių indų, paliktų kriauklėje per naktį.
Vokiškųjų tarakonų paplitimo ženklai
Išmatos
Vokiškųjų tarakonų išmatos - maža, tamsi, panaši į pipirus medžiaga, palikta ant stalviršių ar stalčiuose. Fekalinės dėmės gali pasirodyti kambario kampuose, ant durų viršaus arba aplink mažus įtrūkimus ir sienų angas.
Kiaušinėlių kapsulės
Kadangi vokiškųjų tarakonų patelės nešioja savo kiaušinėlių dėklą 1-2 dienas prieš jį padėdamos, tušti kiaušinėlių dėklai gali būti randami vietose, kuriose dažnai būna patelės.
Kvapas
Žinoma, kad vokiškieji tarakonai išskiria keletą kvapų junginių. Kai jų populiacija yra didelė, yra įmanoma aptikti silpną ar, kaip kartais teigiama, pelėsiais atsiduodantį kvapą.
Daugiau informacijos
Vokiškieji tarakonai taip pat žinomi dėl jų gebėjimo perduoti daugybę ligų, įskaitant E. coli, Salmonella spp. ir šiltinę. Naujausi tyrimai taip pat parodė, kad didmiesčių teritorijose vaikų astma gali būti tiesiogiai susijusi su vokiškųjų tarakonų buvimu.
Prevencija ir kontrolė
Vokiškieji tarakonai kiekviename kiaušinėlių dėkle gamina daug nimfų. Jų mažas dydis leidžia joms efektyviau slėptis, ir jos turi mažai natūralių plėšrūnų (priešų) žmonių gyvenamose vietose. Dėl šių priežasčių vokiškųjų tarakonų populiacija dažniausiai auga greitai ir reikalauja profesionalaus naikinimo. Dėl konsultacijos susisiekite su UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ darbuotojais.
Juodasis tarakonas (Blatta orientalis)
Išvaizda
Juodieji tarakonai yra blizgiai juodos ir tamsiai rausvai rudos spalvos kenkėjai įsibrovėliai, kurie į patalpas dažniausiai patenka pro durų slenksčių apatines dalis, per atviras duris arba spragas po apvadu, netgi per komunalines linijas, vamzdžiais, atvirais kanalais arba kanalizacijos sistemomis. Suaugę juodieji tarakonai yra labai skirtingi savo išvaizda. Suaugę tarakonų patinėliai yra mažesni už pateles - jų ilgis siekia tik 25 mm. Juos atpažinti galima iš trijų ketvirčių ilgio sparnelių, paliekančių nepridengtą tik pilvą. Kita vertus, suaugusios patelės, kurių ilgis siekia 32 mm, apskritai neturi sparnelių, tik didelius sparno antdėklus, kurie padengia priekines kūno dalis. Nei patinėliai, nei patelės negali skristi.
Biologija
Suaugęs juodojo tarakono patinėlis vidutiniškai gyvena nuo 110 iki 160 dienų, o patelė gali gyventi bet kurioje vietoje nuo 35 iki 180 dienų. Per tą laikotarpį patelė gali pagaminti maždaug aštuonis kiaušinėlių dėklus, kurių kiekviename yra apie 16 kiaušinėlių. Maždaug per 30 valandų ji pagamina kiaušinėlių dėklą ir jį palieka saugioje vietoje, kol išsirita jaunikliai. Juodojo tarakono vystymosi laikotarpis labai priklauso nuo metų laiko. Šiltesniais mėnesiais, kol iš kiaušinėlio užauga suaugęs tarakonas, gali užtrukti iki 200 dienų. Tačiau, kai oras tampa šaltesnis, ypač vėlyvą rudenį ir žiemos mėnesiais, gali užtrukti net iki 800 dienų.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Kaip lauke gyvenanti rūšis, juodieji tarakonai yra gerai prisitaikę išgyventi natūraliomis sąlygomis. Daugiausiai jie randami gyvenantys po mulču gėlynuose, lapų krūvose, po akmenimis ar nuolaužomis. Jei randa priėjimą, vabzdžiai gali gyventi tuštumose ar tarpuose po prieangiais, sienų plyšiuose. Labiau apgyvendintose teritorijose juodieji tarakonai gyvena dideliais būriais nuotekų ar kanalizacijos sistemose. Juodieji tarakonai maitindamiesi pirmenybę teikia šiukšlėms, nešvarumams ir pradėjusioms gesti medžiagoms. Šių tarakonų egzistavimui labai reikalingas vanduo. Tyrimai parodė, kad be maisto jie gali išgyventi iki mėnesio, bet be vandens šie vabzdžiai neišgyvena ilgiau nei dvi savaites.
Juodųjų tarakonų paplitimo ženklai
Juodieji tarakonai klesti viso pasaulio uostamiesčiuose. Jų galima rasti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje, Izraelyje, Australijoje ir Pietų Amerikoje, taip pat ir Lietuvoje. Nors jų natūrali buveinė yra lauke, sėkmingai gali apsigyventi ir namuose. Juodieji tarakonai mėgsta vėsias, drėgnas vietoves, todėl paprastai jie aptinkami rūsiuose ir pusrūsiuose. Šiltu metų laiku gana įprasta rasti juodųjų tarakonų lauke prie gėlių lovelių, susirinkusių po drėgnais latakais arba naktį sprunkančių iš lietaus ar kanalizacijos grotelių. Labiausiai aktyvūs juodieji tarakonai būna naktį, dieną jie gali būti randami vietose, kuriose drėgna, tamsu ir nėra trikdžių. Vietose, kur yra daug juodųjų tarakonų, gali būti jaučiamas sudusęs kvapas. Šis kvapas yra dėl cheminių medžiagų, kurias vabzdžiai išskiria bendraudami tarpusavyje.
Kaip ir kitų rūšių tarakonai, juodieji tarakonai yra visaėdžiai ir minta maisto trupiniais, yrančiais augalais bei gyvūnais. Jie paprastai dideliais būriais renkasi šalia vandens šaltinių.
Juodieji tarakonai gali būti daugelio maiste esančių ligų, tarp jų E. coli, Salmonella spp. ir kitų, šaltinis. Dėl savo mitybos įpročių maitintis atliekomis ir yrančiomis organinėmis medžiagomis juodieji tarakonai kojomis ar visu kūnu gali pernešti šių ligų sukėlėjus iš užterštų vietovių ant švarių paviršių. Tarakonai yra ne tik ligų platinimo, bet ir alerginių susirgimų priežastis.
Amerikinis tarakonas (Periplaneta Americana)
Išvaizda
Suaugę gali būti truputį daugiau nei 50 mm ilgio. Amerikiniai tarakonai yra rausvai rudos ar raudonmedžio spalvos. Už galvos jie turi geltoną dryžį.
Biologija
Amerikinių tarakonų patelės padaro apsauginį apvalkalą savo kiaušinėliams. Šie apvalkalai yra kapsulės formos. Suformavusios kapsules, patalpina jas šiltoje, drėgnoje vietoje. Vidutiniškai vienoje tokioje kapsulėje yra apie 16 kiaušinėlių.
Kai kiaušinėliai išsirita, iš kapsulės išlenda mažos nimfos. Joms augant, nesubrendę tarakonai išsineria iš odos. Jei yra daug maisto, amerikiniai tarakonai išsivysto nuo kiaušinėlio iki suaugusio per 5,5 mėnesio.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Amerikinių tarakonų patinai ir patelės gali skraidyti. Jų sparnai išsivysto, kai jie tampa suaugę. Amerikiniai tarakonai paprastai gyvena lauke. Jie mėgsta šiltas, drėgnas vietas, tokias kaip gėlynai ar po mulčiu. Amerikiniai tarakonai dažnai aptinkami miestų kanalizacijos sistemose.
Amerikiniai tarakonai, ieškodami maisto ir vandens, įsikuria gyvenamuosiuose namuose. Jie lengvai pralenda po durimis, ypač jei sandarinimas yra pažeistas. Rūsio langai ir garažai taip pat dažni keliai patekti į namus. Kai amerikiniai tarakonai patenka į namus, jie dažnai keliauja į vonią, virtuvę, skalbyklą ar rūsį.
Visaėdžiai, lauke amerikiniai tarakonai minta lapais, mažomis medienos dalelėmis, grybais ir dumbliais. Jie taip pat ėda ir mažus vabzdžius. Patalpose jie maisto ieško po prietaisais, kanalizacijos vamzdžiuose, virtuvės spintelėse ir ant grindų. Jie minta trupiniais, maisto likučiais, išmestu maistu, kokį tik randa. Jie taip pat ėda ir augintinių maistą, paliktą per naktį.
Amerikinių tarakonų paplitimo ženklai
Pastebėjimai
Aktyvūs naktį. Amerikiniai tarakonai geba greitai bėgti ir jie paprastai lekia į tamsią vietą. Išgąsdinti jie gali net skraidyti.
Išmatos
Amerikiniai tarakonai palieka savo išmatas tamsiose vietose, kur jie ir slepiasi. Patalpų savininkai gali rasti šias išmatas rūsiuose, sandėliukuose ar už įvairių įrengimų.
Amerikinių tarakonų išmatos yra mažos, todėl kartais žmonės maišo jas su pelių išmatomis. Amerikinių tarakonų išmatos turi briaunas šonuose ir bukus galus. Pelių išmatų galai smailūs. Kadangi pelės pačios save laižo, jų išmatose yra plaukų.
Kiaušinėlių kapsulės
Amerikinių tarakonų kiaušinėlių apvalkalai (dėklai) yra 38 mm ilgio. Jie tamsios spalvos – rausvai ar juodai rudi. Namų savininkai dažnai randa šiuos apvalkalus rūsiuose, skalbyklose ar virtuvėse. Kiaušinėlių apvalkalai gali būti po spintelėmis ar už įvairių prietaisų, taip pat saugomuose daiktuose, esančiuose garažuose ar pašiūrėse.
Kvapas
Tarakonai gamina chemikalą, vadinamą „agregaciniu feromonu“. Šio chemikalo kvapas skatina tarakonus laikytis grupėmis. Kai kurie žmonės apibūdina šių feromonų kvapą kaip panašų į pelėsių. Kai tarakonų populiacija auga, jautrūs kvapams žmonės gali užuosti šį kvapą.
Daugiau informacijos
Nors amerikiniai tarakonai ypač paplitę Jungtinėse Amerikos Valstijose, jiems taip pat tinka ir Lietuviškas klimatas. Tai gyvūnai, gyvenantys šalia namų. Lietuvoje dažniausiai aptinkami vamzdynuose, magistralinėse šilumos trasose.
Amerikiniai tarakonai mėgsta gyventi drėgnoje ir šiltoje aplinkoje. Gali išgyventi ir sausoje vietoje, jei yra pakankamai maisto ir vandens. Šiems vabzdžiams patinka 25-33℃ šiluma. Kai amerikiniai tarakonai infekuoja namus, jie apsigyvena maisto sandėliukuose ir maisto ruošimo vietose, ypač drėgnose. Pramoniniuose pastatuose, tokiuose kaip restoranai ar kepyklos, jie gali būti randami boilerinėse ar gartraukiuose. Gyvenamuosiuose ar pramoniniuose pastatuose tarakonai dažniausiai užkrečia rūsius.
Amerikiniai tarakonai-vidutiniai skraiduoliai. Jie renkasi atvirose vietose, o kiti naminiai tarakonai linkę slėptis plyšiuose. Jiems patinka saldus maistas, bet labiau mėgsta gendančias produktus.
UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusius Amerikinius tarakonus ir padės profesionaliai juos išnaikinti.
